Lietuva derasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galimybės dislokuoti amerikiečių branduolinius ginklus savo teritorijoje, siekiant sustiprinti atgrasymą nuo Rusijos agresijos.
Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas / Šaltinis: X/@robertas_kaunas
Trečiadienį, birželio 3 d., Vilniuje Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad šalis derasi su Vašingtonu dėl galimo amerikiečių branduolinio arsenalo dislokavimo savo teritorijoje. Toks žingsnis nacionaliniu lygmeniu vertinamas kaip strateginis atsakas į didėjančią įtampą NATO rytiniame flange ir poreikį atgrasyti Rusiją.
Apie tai rašo „Bloomberg“.
Derybos su Vašingtonu ir rekordinės gynybos išlaidos
Šiuo metu Lietuvos konstitucija griežtai draudžia masinio naikinimo ginklų dislokavimą šalies teritorijoje, tačiau valdžia jau pradėjo diskutuoti apie galimus žingsnius šiai iniciatyvai įgyvendinti. Gynybos sektoriaus vadovas atsisakė atskleisti proceso detales dėl jų slaptumo.
„Diskusijos tikrai vyksta. Nenoriu dabar gilintis į detales, nes jos yra įslaptintos, bet diskusijos tęsiasi, ir Lietuva tikrai nestovi nuošalyje“, – pabrėžė Robertas Kaunas.
Šiais metais Lietuvos Vyriausybė planuoja skirti gynybos sektoriui rekordinį 5,4 procento BVP dydį, o tai yra aukščiausias rodiklis tarp visų Šiaurės Atlanto aljanso valstybių. Vašingtono svarstomas JAV branduolinio buvimo Europoje plėtimas gali apimti dvigubos paskirties lėktuvų dislokavimą, galinčius vykdyti misijas su branduolinėmis galvutėmis.
Putinas taikosi į naujas šalis: kam gresia naujas puolimas
Lygiagrečiai su branduolinėmis derybomis kitos Baltijos šalys taip pat ruošiasi galimai eskalacijai, nes Rusijos puolimas prieš NATO šalį gali įvykti artimiausiu metu ir net prasidėti „šiandien naktį“. Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Kasparas Pudanis perspėjo, kad Rusija gali panaudoti savo technologinę pranašumą masinėje dronų gamyboje puolimui iki 2028 metų pabaigos, kol dar neįsigalios plataus masto Europos kariuomenės modernizavimo programos.
Latvių generolo teigimu, bet koks tiesioginis konfliktas tarp Maskvos ir Aljanso prasidėtų būtent trijose Baltijos valstybėse, kurios šiuo metu laikomos nepakankamai saugomis. Vyriausiasis vadas pripažino, kad prieš pagrindinį ginkluotą puolimą šalis agresorė greičiausiai imsis hibridinių atakų, sabotažo, plataus masto kibernetinių atakų ar dezinformacinių kampanijų.
Sąjungininkų susirūpinimas dėl saugumo regione gerokai sustiprėjo po to, kai Rusijos dronas nukrito ant gyvenamojo namo Rumunijos mieste Galačio. Kaip pranešė Rumunijos URM vadovė Oana Цою, šis incidentas privers NATO šalis pagreitinti pastangas stiprinant stebėjimo sistemas, dislokuojant radarus, naikintuvus ir naujausias technologijas kovai su priešo dronais.
Rumunijos diplomatė pabrėžė, kad papildomi sąjungininkų ištekliai apims lėktuvus oro erdvės patruliavimui ir išplėstą radiolokacinę aprėptį, galinčią atpažinti žemės aukštyje skrendančius taikinius. „Yra bendras supratimas, kad mums reikia stiprinti rytinį flangą, ir ne tik Rumunijoje. Tai yra tema, kurią mes aptariame su Baltijos šalimis ir visomis rytinio flango šalimis“, – paaiškino Oana Цою.
Коментарі Сортувати: Нові Старі Популярні Надіслати